Atverta drabužių gamyba

2021-09-13

Kad kompensuoti poveikį, kurį jo gamyba padarė aplinkai, medvilninis krepšelis turi buti naudojamas 20000 kartų. Tai sudaro maždaug 54 metų kasdienio naudojimo. Tokią išvadą padarė Danijos Aplinkos ir Maisto Ministerijos tyrimas.

Tvarumas neužilgo bus norma. Taip, kaip šiandienos statybininkai nebesigiria, kad stato namus be asbesto, taip ir mados gamintojai neminės, kad yra draugiški aplinkai. Tačiau tokie pavyzdžiai kaip medvilninis krepšelis, kurį įvairaus plauko aplinkosaugininkai primygtinai siūlo naudoti, kaip pranašesnį plastikui, verčia susimąstyti.

Mes, vartotojai, neturime intuityvaus pojūčio, kas yra draugiška aplinkai. Iš pažiūros neatskirsime organiškos medvilnės džinsų nuo įprastų, ar drabužių minkštintų draugišku aplinkai būdu nuo įprastinio. Jau nekelbant apie socialinius aspektus. Pavyzdžiu Kinijos Xinjiang provincija išaugina apie 20% pasaulio medvilnės, tačiau yra tyrimų, kad šios medvilnės kultivacijoje yra sistemiškai naudojams priverstinis musulmonų mažumos darbas. Kaip mums, kaip vartotojams, žinoti ar mūsų įsigijamas drabužis nėra pagamintas iš šios medvilnės?

Sprendimų galime rasti kitose srityse. Sunku patikėti, bet Europos Sajungoje vieningo formato maisto sudėties informacija tapo privaloma tik 2016-aisiais. Augantis dėmesys sveikai mitybai ir vartotojų teisėms, sukūrė kontekstą, kuriame tapo natūralu tikėtis, kad maisto sudėtis bus sistemiškai ir aiškiai pateikiama.

Mados srityje tokio skaidrumo dar sunku tikėtis. Tačiau jau yra prekių ženklų, kurie nelaukdami reguliacijos, savo iniciatyva žengia pirmuosius žingsnius link skaidrumo ir pavyzdžiui suteikia galimybę pirkėjams sekti gaminio kilmę, kuria drabužių infomacinius pasus, ar įgalina kūrybos ir vartojimo ciklo stebėseną. Ateis laikas, kai pirkdami drabužius analizuosime aiškią ir vieningai pateikiamą informaciją apie gaminio kilmę, ir stebėsimės, kad dar visai neseniai neturėjome tokios galimybės.