Šiandien, kai kasdien ieškome naujumo, sunku įsivaizduoti, kaip tokį siaurą garderobą turintis žmogus, galėtų būti vertinamas kaip stiliaus ikona. Bet galbūt neužilgo atsiras šiuolaikinių The Art of Wearing Clothes požiūrio interpretuotojų, kurie atras būdus kaip kurti įvaizdį per kokybę, dėmesį detalėms ir ilgalaikiškumui, o ne nesibaigiančiom naujumo paieškom.
Metams bėgant, beveik pasąmoningai Baltas Miškas irgi įgavo savo braižą. Ne, Baltame Miške nepatirsite hyperphysical retail ekstremalumų, tačiau, pojūčius stimuliuojame ir mes.
Prieš kurį laiką atrodžiusi, kaip jau visai netolima ateitis, drabužių prenumerata, iki šiol netapo kasdienybe.
Manėme, kad paslaptingi algoritmai gebės nuspėti mūsų skonį geriau nei mes patys. Tačiau nepaisant daugelio bandymų ir kelių gana sėkmingų startuolių, kol kas toks apsipirkimo būdas, dažnai vadinamas “clothing in a box”, išlieka nišinis.
Jei būtume pasekę Gandžio siūlytu keliu, ir gamintume drabužius tokiu savarankišku būdu, iš netoliese švariai užaugintos medvilnės, galbūt galėtume nepriklausyti nuo korporatyvinės politikos ir būti tikri, kad dėvime tai, kas yra pagaminta tikrai tvariai.
Tačiau mūsų dėvimų, industriniu būdu, didžiuliais kiekiais pagamintų drabužių kokybę kontroliuoti yra nepaprastai sunku.
Pavyzdžiui, H&M gamina apie 3 milijardus drabužių per metus.
ROBI AGNES megztinis EMILIE
