Daugelis galvoja, kad tik laimingi žmonės jaučiasi dėkingi, tačiau tiesa ta, kad yra atvirkščiai – dėkingi žmonės yra laimingi žmonės.

Tai nebus nušvitimas, mano drauge. Šis dienoraštis nėra šamano pradžiamokslis, kurio dėka išmoksi levituoti lotoso pozoje, netikėtai patirsi nirvaną ar tapsi optimistiškiausiu žmogumi, kuris kada vaikščiojo šioje žemėje. Neprašysiu Tavęs, kai pildysi šį dienoraštį, užsidegti šimto žvakių ir smilkalų, kad nematomi burtai suveiktų, o Tavo mintys ir norai pasiektų visų įmanomų dievų ausis. Paliksiu šias praktikas labiau patyrusiems. Verčiau pakviesiu Tave įgyti įprotį, kurio dėka lūpų kampučiai įpranta kilti į viršų. Kviečiu dėkoti.

150 dienų dėkingumui. Ne tik už tai, kas vyksta aplinkui, bet ir už jausmus, mintis bei emocijas, kurios gyvena Tavo viduje. Išmokti pastebėti, kad galime ir turime būti dėkingi ne tik už gražius mus aplankančius dalykus, bet ir nepatogias ar liūdnas pamokas, kurios augina.

Tikiu, kad dėkingumo praktika gydo.
Tikiu, kad dėkodami žmonės jaučiasi laimingi.

Būk laimingas mano bičiuli.

DIENORAŠTYJE RASI:

„Aš noriu ir galiu“ – puslapiai, skirti svajonei.
Interviu.
Dėkingumo dienoraštis (be datų).
Jaunaties ir pilnaties praktikos.
Puslapiai: 164

Formatas: 13,5 x 21,5 x 1,5 cm, kieti viršeliai

Kalba: Lietuvių