Savaitgalio pasiūlymas
Šį savaitgalį visoms prekėms galioja speciali 13% nuolaida.
Kodas: rudensderiniai26
Ar jau matėte naują skiltį? Deriniai biurui →
Gražią saulėtą dieną, atvykus į Granvilio miestelyje esantį „Dior“ muziejų, iš muziejaus darbuotojų galima išgirsti atsiprašymą dėl prasto oro. Apgailestaujama todėl, kad būtent šioje, dažnai apniukusioje ir lietingoje vietoje, užgimė Christian Dior aistra pilkiems atspalviams.
Dioras pilką laikė tobuliausia bazine spalva, tinkančia įvairiausiems deriniams, bet kokiam odos tonui, plaukų spalvai ar amžiui. Dioras sekė nesuskaičiuojamos daugybės mokslininkų, filosofų ir menininkų, sužavėtų achromatinėmis spalvomis – juoda, balta ir tarp jų esančia pilka, – pėdomis.
Aristotelis buvo vienas pirmųjų, suformulavusių idėją, kad spalvų spektrą iš vienos pusės riboja juoda, o iš kitos – balta. Tačiau jis klaidingai manė, kad visos kitos spalvos tėra skirtingomis proporcijomis susimaišiusios juoda ir balta. Tikslesnę spalvų teoriją ir pilkos spalvos unikalumą daugiau nei po pusantro tūkstančio metų atskleidė Avicena. Jis pastebėjo, kad yra tik viena spalva – pilka, – kuri yra visiškai neutrali. Vėliau jis rašė, kad norint pamatyti tikrąją spalvą, jos fonas turėtų būti neutraliai pilkas.
Nepaisant didžiulio susidomėjimo šia tema ir daugybės genialių asmenybių, tyrinėjusių spalvų prigimtį, juodos ir baltos achromatiškumas buvo įrodytas tik praėjus daugiau nei tūkstančiui metų po Aristotelio. O subtilesni nesutarimai tęsėsi dar ilgiau – net iki XIX amžiaus nebuvo vieningos nuomonės, kurios spalvos turėtų būti laikomos pirminėmis. Galbūt ši mįslinga pilkos spalvos prigimtis bei visiškas jos neutralumas ir yra viena iš jos traukos paslapčių.
Anot tyrimų, vos 1 procentas žmonių sako, kad pilka yra jų mėgstamiausia spalva. Tačiau įvairūs pilki atspalviai patenka tarp trijų dažniausiai perkamų drabužių spalvų, o šaltuoju metų laiku jų dalis dar labiau išauga.
