Nepasiekiami netoksiški drabužiai
Daugelyje sričių tapo savaime suprantama tikėtis, kad gamyboje nebus naudojamos sveikatai kenksmingos medžiagos.
Deja, mados srityje situacija kitokia. ES tvarios tekstilės 2030 vizija numato, kad visi gaminiai parduodami ES atitiktų kelis bazinius tvarumo reikalavimus, vienas iš kurių "neturėtų sveikatai žalingų medžiagų".
Sveiki,
Namai be asbesto.
Ar sudomintų pirkėjus tokia informacija, renkantis naujus namus? Turbūt ne, nes tapo savaime suprantama tikėtis, kad statybų metu nebus naudojamos sveikatai kenksmingos medžiagos.
Deja, mados srityje situacija kitokia. ES tvarios tekstilės 2030 vizija (Nuoroda) numato, kad visi gaminiai parduodami ES atitiktų kelis bazinius tvarumo reikalavimus, vienas iš kurių "neturėtų sveikatai žalingų medžiagų". "Namai be asbesto", bet tik po 2030-ųjų?
Įvairios specialios tvarios kolekcijos, šiandien matomos didžiųjų prekių ženklų asortimentuose, indikuoja, kad visi kiti parduodami produktai yra pagaminti pagal kitokius, žemesnius standartus. Tyrimai rodo, kad žinomų prekių ženklų drabužiuose randama įvairių toksiškų medžiagų, net tokių kaip švinas (Nuoroda).
Su daugiau ar mažiau reguliacijos, tokia situacija nesitęs neribotą laiką. Pirkėjų požiūris sparčiai keičiasi ir tvarumas vis dažniau tampa kritiniu kriterijumi darant pasirinkimus. Knygos, Fashionopolis (Nuoroda), autorė argumentuotai, su daugybe įkvepiančių pavyzdžių prognozuoja, kad ilgainiui tvarumas taps ne tik etinė, bet ir verslo būtinybė. Vis daugiau prekių ženklų atras būdus kaip gaminti švariai, o neprisitaikiusieji išnyks.
Reguliuotojų postūmis pokyčius gali ženkliai paspartinti.
Mados industrija dažnai matoma, kaip mažiau reikšminga nei kitos, tačiau ji yra ketvirta pagal poveikį aplinkai ir globaliai klimato kaitai. ES institucijų dėmesys bent iš dalies atspindi šią svarbą. Politikų veiksmai reguliuojant madą galbūt nėra ypatingai įdomi sritis, tačiau kartas nuo karto jais verta pasidomėti, nes jų sprendimai prisideda, nulemiant tai ką dėvime.
Balto Miško Lapė
