Mados paveldo lobiai
Žvelgiant į Lelijos teritorijos atnaujinimo projektus, akivaizdu, kad architektūrinį paveldą jau išmokome vertinti ir tausoti. Galbūt ateityje, atsiras kūrybingų verslininkų, gebančių įžvelgti minkštesnės formos, intelektinio paveldo vertę, ir ant jų pamatų sukurti sėkmingus mados prekių ženklus.
Sveiki,
Net aktyviai nesidomint nekilnojamo turto ar startuolių naujienomis, šiomis dienomis sunku nepastebėti žinių apie planuojamus didžiulius pokyčius buvusioje Lelijos gamyklos teritorijoje Vilniuje.
1947-aisiais metais įkurta Lelijos gamykla, buvusi pirmoji industrinė siuvykla, iki šiol tebėra tarp didžiausių siuvyklu Lietuvoje, per ilgametę istoriją užsitarnavo retai sutinkama atpažįstamumą. Deja, nepaisant žinomo vardo, kaip drabužių prekės ženklas iš esmės neegzistuoja.
Tačiau šiandien, kai daugelis prekių ženklų bando, siekiant išsiskirti rinkoje ir autentiškumo, eksplotuoti betkokį turimą istorinį paveldą, ilgametė Lelijos istorija leidžia pasvajoti apie kitokią situaciją.
Nepaisant to, kad Lelija, kaip ir kiti žymus Lietuvoje tekstilės prekių ženklai, garsėjo daugiau kaip siuvėjai nei mados kūrėjai, žvalgantis po istorines Lelijos moteriškų paltų reklamas (Nuoroda), nėra sunku įsivaizduoti, kaip dešimtmečių senumo dizainai galėtų atgimti su moderniu prekės ženklu.
Atsigręžimo į praeitį tendecijos, ypač aukštesnės kategorijos prekių ženklu tarpe, tampa vis ryškesnės. “Retromanijos” tendencijos matomos nuo Adidas klasikinių batelių sėkmės (Nuoroda) iki prabangos prekių ženklų perleidžiančius archyvinius modelius, ar mados startuolių besižvalgančių į tradicinį aprangos paveldą. Nuolatiniame naujovių sraute, istoriją turintys prekių ženklai turi galimybę išsiskirti įdirbtu autentiškumu.
Tam, kad suklestėtų istoriją turintis prekės ženklas, net nebūtinai turi būti aktyvus. Šioje srityje Prancūzai pirmauja pasaulyje ir šalia didžiųjų mados grupių, rasime netgi specializuotus fondus, tokius kaip Luvanis, (Nuoroda) dedikuotus istorinių mados prekių ženklų įsigijimui ir atgaivinimui.
Pavyzdžių, kai atgaivinamas ilgametis, bet žavesį dėl vienų ar kitų priežasčių praradęs prekės ženklas yra nemažai, tarp kurių Moncler yra vienas ryškiausių. Stebint nepaliaujamą šio prekės ženklo augimą, sunku patikėti, kad 2003-aisiais metais, kai italų verslininkas Remo Ruffini perėmė šią įmonę, ji buvo prie bankroto slenksčio.
Žvelgiant į Lelijos teritorijos atnaujinimo projektus, akivaizdu, kad architektūrinį paveldą jau išmokome vertinti ir tausoti. Galbūt ateityje, atsiras kūrybingų verslininkų, gebančių įžvelgti minkštesnes formos, intelektinio paveldo vertę, ir ant jų pamatų sukurti sėkmingus mados prekių ženklus.
