2026-09-25
Drabužių poveikis sveikatai XIX amžiaus pabaigoje tapo visuotinio susidomėjimo objektu.
Tarp įvairiausių idėjų viena sėkmingiausių buvo vokiečių mokslininko dr. Gustavo Jägerio sukurta „Sanitary Woollen System“.
Būdamas zoologijos ir antropologijos profesoriumi, dr. Gustavas Jägeris į drabužius žiūrėjo visų pirma kaip į funkcinį sluoksnį. Analizuodamas jų poveikį žmogaus organizmui, jis priėjo prie (dalinai teisingos) išvados, kad sveikiausia žmogui arčiausiai kūno vilkėti tampriai prigludusius megztos vilnos drabužius.
Jei šiandien ši idėja neatrodo išskirtinai kontroversiška, tai XIX amžiuje, kai apatiniai drabužiai buvo beveik išimtinai austi ir dažnai siuvami iš lino, kurį buvo galima virinti, toks požiūris sulaukė didelio atoveiksmio.
Nepaisant kritikos, „Sanitary Woollen System“ greitai subūrė savo gerbėjų ratą. Didžiojoje Britanijoje, kur jau aktyviai veikė panašias „logiško“ arba racionalaus rengimosi idėjas propaguojantys judėjimai, tokie kaip „Rational Dress Society“, dr. Jägerio idėjos ėmė sparčiai plisti.
„Women should wear just one garment (of pure wool)“ („Moterys turėtų dėvėti tik vieną drabužį – iš grynos vilnos“), – viename iš daugelio laiškų, skatinusių atrasti vilnonių apatinių drabužių privalumus, savo draugei rašė vienas žymiausių Jägerio sistemos šalininkų George'as Bernardas Shaw.
Praktiniu požiūriu viena iš sėkmingo „Sanitary Woollen System“ paplitimo priežasčių buvo ta, kad ją buvo galima pritaikyti palyginti nepastebimai, nelaužant nusistovėjusių mados normų.
Nors sistema apėmė visą aprangą – nuo kepurių iki kojinių, – esminiai „Sanitary Woollen System“ drabužiai buvo prie kūno priglundantys megztiniai ilgomis rankovėmis ir ilgos apatinės kelnės (tamprės), dėvimi kartu arba atskirai.
Pagal Jägerio sistemą kuriamiems megztiems apatiniams drabužiams buvo pasitelktas tuo metu inovatyvus sprendimas: naudojant medvilnei skirtas mezgimo mašinas buvo mezgami itin ploni ir tamprūs vilnoniai drabužiai. Taip sukurti apatiniai megztiniai buvo iš esmės besiūliai, todėl beveik nepastebimi po viršutiniais drabužiais, net ir elegantiškomis suknelėmis. Jägerio vilnonius apatinius tapo įprasta dėvėti net po tuo metu vėl išpopuliarėjusiomis plonytėmis „Directoire“ stiliaus suknelėmis.
Kaip ir šiandien, vienas svarbių argumentų prieš vilnos dėvėjimą ant nuogo kūno anuomet buvo tai, kad vilna „kanda“. Dr. Gustavas Jägeris šio klausimo nevengė ir rekomendavo rinktis drabužius iš pačios ploniausios, specialiai apdirbtos merino ar kašmyro vilnos o subtilų vilnonio audinio sukeliamą odos stimuliavimą jis laikė teigiamu poveikiu.
Per palyginti trumpą laiką dr. Gustavo Jägerio inicijuotas susidomėjimas vilnoniais drabužiais pakeitė apatinių drabužių kultūrą Didžiojoje Britanijoje, o netrukus – ir kitose šalyse.
Atėjus XX amžiui, daugiau nei 40 proc. pasiturinčių moterų (ir apie 5 proc. visų moterų) dėvėjo vilnonius megztinius ir kitus vilnonius apatinius drabužius.
Dalis dr. Jägerio pažiūrų, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad augalinės kilmės audiniai, tokie kaip linas ir medvilnė, yra žmogui kenksmingi, šiandien atrodo beviltiškai pasenusios. Tačiau kai kurias pamatines jo idėjas apie natūralios vilnos privalumus bėgantis laikas tik dar sustiprino.
Šio mokslininko, kurio darbai prisidėjo ir prie feromonų koncepcijos ištakų, įžvalgos apie būtinybę dėvėti odai kvėpuoti leidžiančius audinius ar natūralios, nedažytos vilnos privalumus yra progresyvūs ir šiandien.
Šiame naujienlaiškyje atrinkome tris skirtingo plonumo vilnonius megztinius, puikiai tinkančius dėvėti po švarku ar striuke ir suteikiančius tą malonų pojūtį, kurį gali duoti prie pat kūno dėvima kokybiška vilna.
Visi lietuvių dizainerių ploni megztiniai
Džiuginančios iliuzijos
Šio megztinio pavadinimas „Lokea“ yra įkvėptas skandinavų mitologijos dievybės Lokio. Panašiai kaip Lokis, garsėjantis iliuzijomis ir nenuspėjama formų kaita, šis megztinis yra šiek tiek kitoks, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Minimalistinio dizaino, lygaus mezgimo „Lokea“ yra plonas ir patogus dėvėti po švarku ar net lengva striuke. Judesių laisvės ir papildomo komforto suteikia raglano rankovės.
Gaminio sudėtis, ko gero, atitiktų ir dr. Jägerio reikalavimus: 15 % kašmyro ir 85 % merino vilnos.
TRYS IDĖJOS: Lapės rudens pasirinkimai
Trys gaminiai, įkūnijantys šio rudens nuotaiką.
-
Juvelyrika: Auskarai su aukso juostele ir deimantais FORM
-
Kostiumėlis: Megztas kašmyro kostiumėlis su sijonu ROBERTA
-
Aksesuaras: Šilko ir vilnos bordo spalvos šalis ŠVELNĖJA
Nejuntamai artimas
Šis megztinis leidžia beveik pamiršti, kad jį dėvite.
Ypač plonas, švelnus ir prie kūno priglundantis, jis patogiai dėvimas po įvairiausiais, net ir labai plonais drabužiais. Aukšta, mažytėmis sagomis užsegama apykaklė ir pailgintos rankovės gali tapti subtiliais stiliaus akcentais.
Sudėtis: 100 % merino vilna.
Baltas Miškas Lapės komentaras. Nuotraukose neatsiskleidžia tikrasis megztinio spalvos gyvybingumas ir tai, kaip gražiai jis priglunda prie kaklo.
Nepakeičiamai bazinis
Šis modelis – tarytum plono balto megztinio idėjos įkūnijimas. Numegztas iš švelnių merino vilnos ir kašmyro verpalų, su klasikine apvalia apykakle, jis nereikalauja ypatingų pastangų nei sluoksniuojant, nei dėvint vieną.
Išgrynintą formą išryškina atidžiai apgalvotos proporcijos, o išskirtiniai verpalai suteikia megztiniui kokybę, kurią galima ne tik pamatyti, bet ir pajusti.
Sudėtis: 10 % kašmyro, 90 % merino vilnos.
Jei norite gauti pilną rekomendacijų laišką su informacija apie nuolaidas ir kitą naujausią informaciją, prenumeruokite mūsų kas penktadienį siunčiamą naujienlaiškį.
Efektinga Letty Lynton: lietuviškos suknelės su dekoratyviomis rankovėmis 
Iš Manipuro, bet Piqué: lietuvių dizainerių polo 
Ledinė Sisi: lietuvių dizainerių lininiai midi sijonai 
Müller-Lyer pečiams: lietuvių dizainerių švarkai 