2026-02-13
Sveiki
1907-aisiais Vilniuje įvyko Pirmoji lietuvių dailės paroda. Šis renginys, kuriame buvo eksponuota daugiau nei 200 įvairių menininkų darbų, paliko ryškų pėdsaką ne tik meno, bet ir mados istorijoje.
Tai buvo paroda, kurioje, greta po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių kūrėjų darbų, visuomenė pirmą kartą išvydo daugiau nei trisdešimt M. K. Čiurlionis kūrinių.
Iki tol neregėta lietuviško meno koncentracija nepaliko abejingų. Parodoje apsilankiusios tarnaičių draugijos narės savo įspūdžius reiškė vaikščiodamos po sales ir apdainuodamos patikusius kūrinius.
"Žiūrėkit, čia tikra žydinti lietuviška pieva. Jokios simetrijos – tik žvaigždėmis žydi, spinduliuoja". - kalbėjo sužavėtas pats M.K.Čiurlionis
Vieni šalia kitų buvo eksponuojami progresyvusis šiuolaikinis menas ir tautodailė. Toks sprendimas įtvirtino liaudies meną kaip vertingą tautinio identiteto dalį.
Šalia to, kad pakylėjo liaudies meną, paroda tapo postūmiu procesams, kurių metu valstiečio drabužis buvo transformuotas į reprezentacinį tautinį kostiumą, tapusį išeigine inteligentijos mada.
Paroda vyko žymaus verslininko Petras Vileišis rūmuose, todėl natūralu, kad trys jo dukros tapo savotiškomis naujai besivystančio lietuviško stiliaus ambasadorėmis.
Jų drabužiuose tautiniai motyvai – tokie kaip lininiai audiniai, nėriniai, pintos juostos – buvo dėvimi novatoriškais būdais, derinant juos su tuo metu madingiausiais siluetais, pavyzdžiui, pūstomis rankovėmis. Jos demonstravo, kaip prabangūs audiniai, tokie kaip šilkas, gali būti derinami su natūraliu linu.
Tačiau turbūt svarbiausia autentiško lietuviško stiliaus kūrėja buvo Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Ji buvo ne tik žymaus menininko žmona ir mūza, bet ir reikšminga intelektualė, siūliusi savitą autentiško lietuviško stiliaus viziją.
Jos nuomone, moderni lietuvė neturėtų apsiriboti vien tautiniais drabužiais ar vien vakarietiška mada, o vietoj to ji siūlė siekti harmonijos, jungiant tuo metu moderniausią Paryžiaus madą su lietuviškais tautiniais drabužiais.
Tautinių drabužių ir jų motyvų integracijos į šiuolaikinę madą procesas tebesitęsia iki šiol. Visame pasaulyje, ieškodami autentiškų idėjų, dizaineriai vis dažniau atsigręžia į tradicinius drabužius.
Todėl šiuolaikinėje madoje galime išvysti tiesioginį etno mados ir tekstilės poveikį – nuo tradicinių siluetų, tokių kaip Guatemalos Huipil apsiaustai, pinti Japonijos žvejų drabužiai, Indijos Kolhapuri Chappals, iki daugybės kitų pavyzdžių.
Kuriam laikui tarytum šiek tiek primiršti, lietuviški tradicinių drabužių motyvai vėl atranda savo vietą šiuolaikinėje madoje. Šiame naujienlaiškyje atrinkome tris gaminius, kurie tradicinius elementus interpretuoja naujai.
P.S. Žinote prekių ženklą, gaminantį gaminius, įkvėptus lietuviškų etnografinių motyvų? Pasidalinkite su mumis!
P.P.S. Beje, neseniai "Žavimės" rašėme apie etnografinių motyvų skverbimasi į šiuolaikinę madą.
Šilko žalčiai
Šios, dosnaus dydžio (90 × 90 cm) skaros ir juostos, pagamintos iš 100 % gryno šilko, pasižymi išskirtinėmis lietuvių liaudies raštų interpretacijomis.
Pažįstami motyvai, netikėtų dizaino kombinacijų bei subtilių, ekologiškais dažais išgautų spalvų dėka, atsiskleidžia naujai.
Žvelgiant iš arčiau, galima pastebėti dar daugiau žavingų detalių – paauksuotą pakabuką ar rankomis apsiūtus kraštus.
TRYS IDĖJOS: suknelės progoms
Dažniau ar rečiau, tačiau periodiškai turime progų, kai norisi – galbūt ne per daug, bet šiek tiek – pasipuošti.
Dailiai krintanti, subtilių spalvų, midi ar ilga suknelė tokiomis dienomis yra vienas sėkmingiausių pasirinkimų.
-
Juoda midi ilgio suknelė
-
Juodai balta marga suknelė
-
Juoda ilga suknele atvira nugara
Nertiniai bomberiai
1800-aisiais pradėjęs plisti Europoje, už kelių dešimtmečių nėrimas pasiekė Lietuvą ir netrukus įsitvirtino kaip reikšminga estetinės raiškos forma. Nėrimas, dar vadinamas „mezgimu kabliuku“, greitai tapo svarbia nacionalinių kostiumų dalimi.
Šis megztinis – unikalus tradicijų ir modernumo mišinys. Išdidinto „bomber“ silueto kardiganas, nunertas tradiciniu būdu rankomis iš tvarios medvilnės, subtiliai sujungia paveldą ir šiuolaikinį dizainą.
Dainų šventės laikas
1924-aisiais Kaune įvyko pirmoji oficiali Dainų šventė, suvienijusi daugiau nei 3000 dalyvių.
Dainų šventės šimtmečiui sukurta laikrodžių kolekcija dekoruota subtiliais etnografiniais motyvais ir spalvomis.
Po tradicijų įkvėptu dizainu slypi moderniomis technologijomis paremti laikrodžių mechanizmai bei aukštos kokybės medžiagos, tokios kaip braižymuisi atsparus safyrinis stiklas.
Obi mazgai juostoms: lietuvių dizainerių suknelės su dirželiu 
Čiurlionienės stiliaus gairės: lietuvių dizainerių gaminiai su tautiniais motyvais 
Spectator sluoksniai: lietuvių dizainerių kostiumėliai 
Atvirkštinė Corolla: lietuviškos įliemenuotos suknelės 
Hepburn rengia bitnikus: megztos lietuvių dizainerių kelnės 
Tinka ir après-ski: lietuvių dizainerių žieminės kepurės ir šalikai 