Delnus matuojam "Pied de Roe": lietuvių dizainerių pirštinės
-
„Gloves outweigh all other articles of apparel which have been the outward and visible signs of hidden things,“ – sakė pirštinių ekspertas William S. Beck.
Pirštinės yra tikriausiai daugiausia simbolinių, neretai tarpusavyje prieštaraujančių reikšmių įgavęs aprangos elementas.
Pavyzdžiui, tradicinis portugalų posakis „Jis nedėvi pirštinių“ reiškia, kad žmogus yra atviras ir patikimas, tuo tarpu baltos pirštinės visuotinai suprantamos kaip tyrumo, švaros, aukšto statuso simbolis.
Pirštinių prasmių įvairovę galbūt lėmė ir tai, kad tai vienas seniausių žinomų aksesuarų, kurio ištakos yra sunkiai atsekamos. Sprendžiant iš urvuose randamų piešinių, į pirštinę panašūs aksesuarai buvo dėvimi jau ir prieš maždaug 50 tūkstančių metų, ledynmečio laikais.
Ilgos istorijos, didelę dalį kurios pirštinės buvo būtinas aprangos atributas, eigoje pirštinių dėvėjimo kultūra tapo itin niuansuota.
Pavyzdžiui, prieš valgant ar geriant dama turi nusiimti pirštines.
Tačiau šampano taurė yra išimtis – ją galima laikyti ir dėvint pirštines.
Ir, žinoma, šalia kunigų ar kitų bažnyčios atstovų pirštinės negali būti dėvimos.
Kartu su taisyklėmis ir papročiais, reguliuojančiais kada, kaip ir kokias pirštines dėvėti, vystėsi ir pačios pirštinės. Kartais dizaino pokyčių tikslas buvo suteikti daugiau praktiškumo nelaužant tradicijų.
XVI amžiuje atsiradęs Mousquetaire pirštinių tipas (pavadinimą gavęs dėl panašumo į muškietininų dėvėtas ilgas pirštines) vėliau tapo žinomas kaip operos pirštinės.
Virš alkūnės siekiančias operos pirštines buvo sudėtinga apsimauti ir patogiai dėvėti, todėl siekiant praktiškumo – pavyzdžiui, valgant ar vestuvių metu, atveriant pirštą žiedui – šių pirštinių rieše buvo įsiūtas užsegimas. Jis leido atlaisvinti rankas nenusiimant visos pirštinės.
Tai tik trupinėlis nepaprastai plataus pirštinių dėvėjimo etiketo, dažnai peržengiančio įprastas aprangos ribas.
Pavyzdžiui, devynioliktojo amžiaus Londone ant durų plaktuko užmauta pirštinė reiškė, kad namų šeimininkė laukiasi ir netrukus gimdys.
Besidomintiems pirštinių etiketu, pasauline istorija ir kultūra patiks puiki 1917 m. knyga Gloves, past and present (visa jos medžiaga prieinama internete).
Apie megztas ir kitas šilumai skirtas pirštines, turinčias ne mažiau gilią ir turtingą istoriją nei puošniosios, plačiau pakalbėsime kituose naujienlaiškiuose.
Beje, vienas seniausių Europoje rastų megztų dirbinių – XIII amžiaus megztų pirštinių likučiai, rasti Estijoje, liudijantys apie to meto išvystytas mezgimo tradicijas. (Svarbu pabrėžti: kalbėdami apie mezgimą turime omenyje mezgimą dviem ar daugiau virbalų. Visiškai kitu principu – vienu virbalu (nalbinding) – gaminamų dirbinių istorija yra gerokai senesnė.)
Šiame naujienlaiškyje atrinkome tris šiltas, skirtingų stilių pirštines žiemai.
Visos lietuvių dizainerių pirštinės
Švelnus atsparumas
Šios kumštinės pirštinės sužavės viršutinės dalies neatsispiriamu, itin minkštu dirbtinio kailio paviršiumi ir praktiškais, drėgmę atspariais delnais, tinkamais net sniego gniūžtei suformuoti.Viduje – šiltas vilnos pamušalas, užsibaigiantis tampria vilnone riešine.
Galima rinktis iš dviejų spalvų.
Kumštinės pirštinės su švelniu kailiuTRYS IDĖJOS: didžiuliai šaliai
Dvejų ir daugiau metrų ilgio, platūs, iš išskirtinių natūralių audinių pagaminti šalikai turi galią keisti ne tik įvaizdį, bet ir nuotaiką.- Ėriuko vilnos šalikas - purus ir švelnus, ilgas šalikas įkūnijantis jaukumą.
- Moheros šalikas - ypač lengvas, tačiau šiltas, ekstra didelis
- Rankomis siuvinėtas vilnos ir šilko šalikas - ant vilnos ir šilko mišinio pagrindo meistriškai, rankomis dekoruota siuvinėjimu ir aplikacijomis.
Megzti palydovai
100 % merino vilnos, jaukios, pailgintomis riešinėmis mezgtos pirštinės yra puikus kasdienis palydovas.Šias pirštines galite rinktis iš kelių sodrių spalvų.
Rankas matuojam karaliaus pėdomis
Pirštinių dydžių sistema buvo išrasta 1834-aisiais Grenoblio mieste, Prancūzijoje.Jaunas amatininkas Xavier Jouvin pirštinių gamybos istoriją pakeitė keliais svarbiais išradimais. Jis sukūrė odos pjaustymo aparatą, leidžiantį greičiau sukurpti pirštines. O kad būtų įmanoma tokia masiškesnė gamyba, jis įdiegė dydžių sistemą, paremtą plačiausios rankos vietos (ties krumpliais) matavimu. Ši matavimo sistema vadinosi „Pied de Roi“ („Karaliaus pėda“) ir tebenaudojama iki šiol.
Pirštinių dydžių sistema skiriasi priklausomai nuo to, iš kokios medžiagos jos pagamintos.
Odinių: 6, 6 ¼, 6 ½, 6 ¾, 7, 7 ¼ ir 7 ½.
Medvilninių ar sintetinių: 6, 6 ½, 7, 7 ½.
O megztos, dėl tamprumo, klasifikuojamos tiesiog kaip small, medium ar large.
Nustatant dydį, matuojama dominuojanti ranka, nes ji paprastai yra šiek tiek didesnė už kitą.Balansas delne
Šios pirštinės įkūnija balansą.Tiek sudėtimi: 50 % kašmyras, 50 % merino vilna.
Tiek dizainu: plonesnis, tačiau tankiai numegztas audinys, užtikrinantis šilumą neaukojant elegancijos.
-
-
Daugiau įkvėpto pasirinkimo
Naujienlaiškiai kuriuose: idėjos, įžvalgos ir kuruoti Lietuvių dizainerių drabužių, aksesuarų ir dizaino objektų pasiūlymai
