Linas suteikia kur kas daugiau kūrybinės laisvės, nei esame įpratę matyti žvelgdami į daugelio mados prekių ženklų asortimentus.
Neglamžios, išskirtinės, puošnios suknelės yra viena iš tokių galimybių. Būtent tokias XX amžiaus viduryje kūrė „Dublino Dior“ vadinta dizainerė Sybil Connolly.
Kaip rašėme ankstesniuose laiškuose, Šiaurės Airija ilgus metus buvo absoliuti aukščiausios kokybės lino lyderė, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo situacija negrįžtamai pasikeitė.
Iki šiai rinkai sugriūnant, airiai buvo vieni svarbiasių lino tiekėjų svarbiausioms Europos tituluotoms šeimoms, ir ilgą laiką mėgavosi augančiais užsakymais.
Lininės nosinaitės buvo vienas populiariausių gaminių. Šios nosinaitės buvo pagamintos iš aukščiausios kokybės, švelnaus ir plono lininio audinio.
Tų laikų nosinaitės buvo gerokai didesnės nei šiandieninės – 50 cm × 50 cm dydžio.
Visiškai atsitiktinai, Šiaurės Airijoje įsikūrusioje „Spence Bryson“ gamykloje, Sybil Connolly, atrado didžiulį šių nebereikalingų aukštuomenės vyrams skirtų nosinaičių sandėlį.
Gamykla buvo laiminga atsikratyti likučiais, o dizinerė gavo priegą prie vos ne beribio aukščiausios kokybės lino šaltinio.
Tačiau svarbiausia jos įžvalga buvo ne vien tai, kad šios nebereikalingos nosinaitės gali tapti drabužiu, bet idėja, kad jos gali būti suklostuotos, ir taip tapti neglamžiomis.
Neglamžaus lininio audinio sukūrimas leido pašalinti viena iš esminių priežasčių, kodėl linas nebuvo naudojamas puošnioms suknelėms.
Specialaus proceso metu lininės nositnaitės buvo smulkiai suklostuojamas: 9 centimetrai audinio pavirsdavo vos 1 centimetru kostuoto audinio.
Galutiniame rezultate audinys tapo išskirtinai atsparus glamžymuisi. Reklamuojant šias sukneles dažnai buvo pabrėžiama, kad jos puikiai tinka kelionėms – tiesiog įmeskite suknelę į lagaminą.
Naudodama šį klostuoto lino audinį, Sybil Connolly sukūrė ištisas išskirtinių drabužių kolekcijas.
Nuotraukoje žemiau, viena iš jos klienčių, Jacqueline Kennedy, vilkinti Sybil Connolly sukurtą sijoną.
Tačiau bene garsiausia buvo pirmoji 1953 metais sukurta suknelė, pavadinta „First Love“.
Šiai baltai suknelei pagaminti prireikė apie 300 lininių nosinaičių sulankstytų į daugiau kaip 5 000 klosčių.
Vis dėlto svarbiausia buvo ne įspūdingos techninės detalės, o suknelės kuriamas vizualus efektas. Žvelgiant į ją buvo sunku patikėti, kad šis lengvas, prabangiai krintantis drabužis pagamintas iš 100 % lino.
Glamūriškas Sybil Connolly stilius septintajame dešimtmetyje tapo nebemadingas. Pardavimams menkstant, dizainerė nusprendė nesitaikyti prie besikeičiančių mados tendencijų ir vietoj to pasirinko kitą kelią. Likusią savo karjeros dalį ji atsitraukė nuo mados ir dėmesį paskyrė keramikai, namų interjerui, knygų rašymui ir kitoms kūrybinėms veikloms.
Tačiau lino istorija tęsiasi – ar turite mėgstamų šiuolaikinių lino inovatorių?