Goethes spalvos: daugiaspalviai lietuviški megztiniai

  • 2025-09-29

    Sveiki,

    Norvegiško „Marius“ megztinio sėkmė neatsiejama nuo spalvų.

    Kas sukūrė šio, vienu žinomiausių skandinaviškų megztinių tapusio gaminio dizainą, iki šiol nėra galutinai sutarta. Plačiausiai paplitusi versija teigia, kad „Marius“ megztinį 1950-aisiais sukūrė dizainerė Unn Søiland Dale, vėliau tapusi viena žymiausių Norvegijos mezgėjų, bendradarbiavusi su „Dior“, „Givenchy“ ir kitais garsiausiais prekių ženklais.

    Tačiau „Marius“ dizainas išsivystė iš daug senesnio megztinio tipo, vadinamo Lusekofte (dar žinomo formalesniu pavadinimu Setesdalsgenser, reiškiančiu „megztinis iš Setesdal regiono“).

    Šis, bent jau nuo XVIII amžiaus Norvegijoje mezgamas, megztinis pasižymi raštais, labai panašiais į naudojamus „Marius“ stiliuje.

    Esminis skirtumas – spalvos.

    Iki maždaug XIX amžiaus vidurio Norvegija buvo nepasiturinti šalis, kurioje pragmatiški sprendimai buvo būtinybė, o ne pasirinkimas. Dėl to Lusekofte megztinių spalvos buvo ribotos – naudota natūrali, nedažyta vilna pilkšvais ir rusvais atspalviais. Net balta spalva buvo reta, kol XIX a. pabaigoje paplito avys, duodančios baltą vilną.

    Populiarių Lusekofte raštų sujungimas su Norvegijos vėliavos spalvomis – raudona, balta ir mėlyna – pažįstamą megztinį pavertė nauju bei moderniu, tačiau legendinį populiarumą jam suteikė pilotas, olimpinis slidininkas, aktorius ir modelis Marius Eriksen.

    Filmų ir reklamų, kuriose su naujuoju megztiniu pasirodė Marius Eriksen (bei jo brolis Stein Eriksen, kuris yra laikomas pirmąja slidinėjimo superžvaigžde), įtaka prisidėjo prie išskirtinio šio megztinio populiarumo, kuris tęsiasi iki šiol.

    Megztinių spalvos ir jų reikšmės laikui bėgant keitėsi. Pavyzdžiui, XIX a. norvegai buvo prietaringi, todėl, nepaisant aukštos kainos, dažnai rinkosi raudoną spalvą – ji simbolizavo kraują, meilę ir, svarbiausia, religinį pasiaukojimą.

    Šiame naujienlaiškyje atrinkome tris daugiaspalvius megztinius, iš kurių vienas – skandinaviško dizaino.

     

    Visi lietuvių dizainerių megztiniai

     


    Goethes spalvos


    Goethe nesutiko su Niutonu, kad spalvos yra tik fizinis, moksliškai analizuojamas faktas.

    Goethe buvo įsitikinęs, kad spalvos yra daug subtilesnis, emocijas liečiantis reiškinys, kuriame pasireiškia priešingybių - tamsos ir šviesos, kova. Pagal šį požiūrį geltona simbolizuoja, vos tamsos paliestą, šviesą, o mėlyna – tamsą, kuri tampa matoma dėka trupučio įgautos šviesos.

    Šio megztinio spalvinis dizainas yra tarsi vizuali Goethe idėjų išraiška.

    Spalvų persiliejimas (ombre efektas) šiame megztinyje nėra atspausdintas ar nudažytas – jis sukurtas rankomis.

    Mezgant megztinį tarpusavyje sujungiami keturi skirtingi siūlų atspalviai (30 % šilkas, 70 % moheris), o vienoje eilėje dažnai persipina net trys spalvos.

    Šilko siūlas suteikia moherai tvirtumo ir subtilaus blizgesio. Moheris papildomai šukuojamas, kad taptų dar švelnesnis, todėl masyvus mezginys atrodo purus ir lengvas, tarsi plunksna.

     

     


     

    TRYS IDĖJOS: namų jaukumui

     

    1. Austas kašmyro ir merino vilnos pledas
    2. LAPĖS puodelis ir padėkliukas
    3. Keramikinė žvakidė „Rožė“

     

     

    Dualus vientisumas


    Truputį prailgintas (su skeltukais šonuose), tiesaus silueto, dvispalvis megztinis, megztas tvirtu raštu iš 100 % merino vilnos, pasitarnaus nesuskaičiuojamomis progomis.

     

     

    Samanų patale


    Šiame 100 % merino vilnos megztinyje gilios, vėsios samanų spalvos apačia yra vainikuota subtiliais, spalvingais skandinaviškais motyvais.

    Papildomas privalumas – jaukiai ilgos rankovės su ne per daug prigludusiais rankogaliais.

     


     

  • lietuviskos mados rekomendacijos

  • baltas miskas naujienlaiskiai

    Daugiau įkvėpto pasirinkimo

    Naujienlaiškiai kuriuose: idėjos, įžvalgos ir kuruoti Lietuvių dizainerių drabužių, aksesuarų ir dizaino objektų pasiūlymai

     

    Prenumeruoti