Redingote kelyje: lietuviški vilnoniai paltai

2025-10-06

Sveiki,

Anglomanijos banga, nuvilnijusi per XVIII a. Europą, pasireiškė įvairiais būdais.

Vienas iš jų buvo augantis „Redingote“ palto, persmelkto aliuzijomis į aktyvaus laisvalaikį jodinėjant užmiesčio dvaruose, populiarumas.

Redingote išsivystė iš XVII a. Prancūzijoje populiaraus, jojimui skirto moteriško kostiumo tipo, vadinamo Devantière (iš prancūziško žodžio devant – „priešais“).

Lyginant su įprastais to laikmečio drabužiais, devantière kostiumas turėjo kelias svarbias modifikacijas, leidusias moteriai joti apsižergus žirgą: iš storo audinio pasiūtas viršutinis sijonas (po juo buvo dėvimas dar vienas sijonas) turėjo ilgą skeltuką nugaroje bei platesnius klubus.

Pasiekęs Angliją, šis drabužis įkvėpė naujo moteriško palto tipo – redingote – atsiradimą. Angliškas pavadinimas redingote yra dvigubo skolinimosi rezultatas: jis kilo iš prancūziškos angliško termino „riding coat“ interpretacijos. Šis paltas sujungė devantière kostiumo elementus su vyrišku jojimui skirtu paltu.

Jei devantière kostiumas buvo labiau suknelės tipas nei paltas, tai redingote išsivystė į praktišką, ilgą, įliemenuotą paltą. Nugaroje buvusį devantière skeltuką redingote dizaine pakeitė plati iškirptė priekyje, leidusi patogiai atsisėsti ant žirgo šonu, o vaikštant – demonstruoti po juo dėvėtą kontrastingos spalvos sijoną.

Redingote paltas dažnai buvo siuvamas iš vilnos ar kito tvirto audinio, galinčio apsaugoti nuo lietaus ir vėjo, ir turėjo masyvias apykakles.

Tačiau, mados raidai tęsiantis ir anglomanijos bangai vis dar vilnijant, jau XIX a. pradžioje Europos miestų aukštuomenės moterys ėmė dėvėti redingote paltus ne tiek dėl jų utilitarių privalumų, bet daugiau dėl madingumo ir stilingos asociacijos su Anglija.

1928 m. išleistame romane Orlando Virginia Woolf rašo apie drabužius: „They change our view of the world and the world’s view of us“ („Jie keičia mūsų požiūrį į pasaulį ir pasaulio požiūrį į mus“).

Laikui bėgant originali drabužių paskirtis gali keistis. Tačiau stilistinės aliuzijos ir pojūčiai, susiję su jų dėvėjimu, išlaiko tokį vertingą drabužių potencialą formuoti ne tik kitų požiūrį į mus, bet ir, svarbiausia, mūsų požiūrį į supantį pasaulį.

Šiame naujienlaiškyje atrinkome tris paltus, akcentuojančius šiek tiek skirtingas paskirtis: eleganciją, novatorišką judesio laisvę suteikiantį siluetą bei kasdienį patogumą.

Visi lietuvių dizainerių paltai

Subtiliai elegancijai

Šis ilgas, laisvo kirpimo paltas pasiūtas iš minkšto audinio (verta pažvelgti iš arčiau, o dar geriau – paliesti) ir sukurtas su raglan tipo rankovėmis, suteikiančiomis lengvą siluetą bei judesio laisvę.

Nugaros dalyje esantis ilgas skeltukas dar labiau padidina komfortą judant.

Audinio sudėtis: 55 % vilna, 30 % alpakų vilna.

TRYS IDĖJOS: Beatos (ir jusų) mėgstamiausi

Beata Nicholson laidoje „Gero gyvenimo receptai“ dėvi iš „Baltas Miškas“ išsirinktus drabužius.

Trys drabužiai, kurie sulaukė daugiausiai teigiamo tiek Beatos, tiek pirkėjų dėmesio.

Miestietiškai kasdienai

Jei prieblandoje šis paltas gali atrodyti juodas, šviesioje dienos šviesoje jis atsiskleidžia grafito spalvos niuansais.

Pačiame grafito pavadinime, kilusiame iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „braižyti“ arba „piešti“, užkoduota vizualiai patraukli šios spalvos estetika.

Erdvus, užsegamas spaudėmis, su aukštu kaklu ir talpiais kišeniais – šis paltas yra puikus kasdienis palydovas.