2025-10-06
Sveiki,
Anglomanijos banga, nuvilnijusi per XVIII a. Europą, pasireiškė įvairiais būdais.
Vienas iš jų buvo augantis „Redingote“ palto, persmelkto aliuzijomis į aktyvaus laisvalaikį jodinėjant užmiesčio dvaruose, populiarumas.
Redingote išsivystė iš XVII a. Prancūzijoje populiaraus, jojimui skirto moteriško kostiumo tipo, vadinamo Devantière (iš prancūziško žodžio devant – „priešais“).
Lyginant su įprastais to laikmečio drabužiais, devantière kostiumas turėjo kelias svarbias modifikacijas, leidusias moteriai joti apsižergus žirgą: iš storo audinio pasiūtas viršutinis sijonas (po juo buvo dėvimas dar vienas sijonas) turėjo ilgą skeltuką nugaroje bei platesnius klubus.
Pasiekęs Angliją, šis drabužis įkvėpė naujo moteriško palto tipo – redingote – atsiradimą. Angliškas pavadinimas redingote yra dvigubo skolinimosi rezultatas: jis kilo iš prancūziškos angliško termino „riding coat“ interpretacijos. Šis paltas sujungė devantière kostiumo elementus su vyrišku jojimui skirtu paltu.
Jei devantière kostiumas buvo labiau suknelės tipas nei paltas, tai redingote išsivystė į praktišką, ilgą, įliemenuotą paltą. Nugaroje buvusį devantière skeltuką redingote dizaine pakeitė plati iškirptė priekyje, leidusi patogiai atsisėsti ant žirgo šonu, o vaikštant – demonstruoti po juo dėvėtą kontrastingos spalvos sijoną.
Redingote paltas dažnai buvo siuvamas iš vilnos ar kito tvirto audinio, galinčio apsaugoti nuo lietaus ir vėjo, ir turėjo masyvias apykakles.
Tačiau, mados raidai tęsiantis ir anglomanijos bangai vis dar vilnijant, jau XIX a. pradžioje Europos miestų aukštuomenės moterys ėmė dėvėti redingote paltus ne tiek dėl jų utilitarių privalumų, bet daugiau dėl madingumo ir stilingos asociacijos su Anglija.
1928 m. išleistame romane Orlando Virginia Woolf rašo apie drabužius: „They change our view of the world and the world’s view of us“ („Jie keičia mūsų požiūrį į pasaulį ir pasaulio požiūrį į mus“).
Laikui bėgant originali drabužių paskirtis gali keistis. Tačiau stilistinės aliuzijos ir pojūčiai, susiję su jų dėvėjimu, išlaiko tokį vertingą drabužių potencialą formuoti ne tik kitų požiūrį į mus, bet ir, svarbiausia, mūsų požiūrį į supantį pasaulį.
Šiame naujienlaiškyje atrinkome tris paltus, akcentuojančius šiek tiek skirtingas paskirtis: eleganciją, novatorišką judesio laisvę suteikiantį siluetą bei kasdienį patogumą.
Subtiliai elegancijai
Šis ilgas, laisvo kirpimo paltas pasiūtas iš minkšto audinio (verta pažvelgti iš arčiau, o dar geriau – paliesti) ir sukurtas su raglan tipo rankovėmis, suteikiančiomis lengvą siluetą bei judesio laisvę.
Nugaros dalyje esantis ilgas skeltukas dar labiau padidina komfortą judant.
Audinio sudėtis: 70 % vilna, 10 % kašmyras.
TRYS IDĖJOS: Beatos (ir jusų) mėgstamiausi
Beata Nicholson laidoje „Gero gyvenimo receptai“ dėvi iš „Baltas Miškas“ išsirinktus drabužius.
Trys drabužiai, kurie sulaukė daugiausiai teigiamo tiek Beatos, tiek pirkėjų dėmesio.
-
Baltas trikotažinis švarkelis
-
Marškinių tipo suknelė
-
Švarkas, iš reto ramie audinio
Ryškiasnei kasdienai
Išraiškigesnės, tačiau subtilios spalvos, puikaus (50% kašmyras ir 50% vilna), audinio paltas leisiantis mėgautis žiema su šiek daugiau ekspresijos.
Judesio laisvei
Šio palto konstrukcija šiek tiek kitokia nei įprasta.
Laisvo kirpimo paltas neturi pečių ir rankovių siūlių, todėl suteikia išskirtinį erdvumo pojūtį dėvint ir nevaržo judesių.
O tvirtas, elegantiškas audinys suteikia rafinuotą, elegantišką išvaizdą.
Efektinga Letty Lynton: lietuviškos suknelės su dekoratyviomis rankovėmis 
Iš Manipuro, bet Piqué: lietuvių dizainerių polo 
Ledinė Sisi: lietuvių dizainerių lininiai midi sijonai 
Müller-Lyer pečiams: lietuvių dizainerių švarkai 